Polimerinės grindų dangos

Liejamos grindys – tai vienas iš pramoninių grindų, kurioms keliami dideli mechaninio ir cheminio atsparumo, švarumo ir panašūs reikalavimai, klojimo būdas. Paprastai pramoninės grindys dengiamos ant betoninio pagrindo, o didelis grindų medžiagų spalvų pasirinkimas leidžia įgyvendinti įvairiausius dizainerių sprendimus.

Liejamos pramoninės grindys šiandien sudaro rimtą konkurenciją tokioms dangoms, kaip pramoninis linoleumas ar keraminės plytelės, kurios anksčiau buvo tradiciškai naudojamos pramoniniuose ir civiliniuose pastatuose.

Bendru terminu „polimeriniai“ gali būti vadinama daug medžiagų, kurios turi tam būtinų savybių rinkinį ir atitinka pramoninėms grindims keliamus reikalavimus: jos – patvarios, atsparios nusidėvėjimui, chemiškai atsparios agresyviems elementams (naudojant specialius papildus, galima pagaminti antistatines grindis), lengvai prižiūrimos ir pan. Liejamas grindis lengva prižiūrėti ir prireikus remontuoti. Jos taip pat patogios vykdant dalies grindų remontą, remontuojant grindų dalis aplink įvairius objektus, pvz. stakles.

Pramoninės liejamos grindys nepakeičiamos gamyboje, kur keliami aukšti tikslumo ir surinkimo kokybės reikalavimai, naudojami chemiškai aktyvūs regentai ar patalpoms keliami didesni švaros reikalavimai. Paviršiai visiškai nedulka, juos lengva valyti, atsparūs tirpikliams ir rūgštims, turi dielektrinių savybių ir gali būti beveik bet kokios spalvos.

Liejamos grindys puikiai tinka:

• aktyviausiuose techninių stočių baruose, mechaniniuose cechuose, sandėliuose, kur naudojami automobiliniai krautuvai, elektrinėse, chirurginiuose, mikroelektronikos skyriuose, mėsos ir pieno pramonės objektuose ir kultūrinės buitinės paskirties patalpose
• monolitinės polimerinės liejamos grindys naudojamos maisto, medicinos, farmacijos, prekybos ir parodų salėse, mokyklose, ligoninėse, biuruose, garažuose

Liejant dangą, labai svarbus yra temperatūros ir drėgmės režimas. Temperatūra objekte turi būti ne mažesnė, negu nurodyta techninėje dokumentacijoje (paprastai ne mažiau +15 °С). Per daug žema temperatūra pailgins cheminės reakcijos laiką ir lėtins tekėjimą, o tai gali pareikalauti didesnių medžiagų sąnaudų ir sugadinti bendrą dangos vaizdą. Per daug aukšta temperatūra skatina kietėjimą, sutrumpina kompozicijos gyvavimo laiką ir neleidžia sukurti nepriekaištingos paviršiaus dangos. Didelė oro drėgmė, mažėjant oro temperatūrai, gali paskatinti drėgmės kondensaciją ant liejamos dangos.
Polimerinės grindys skiriasi ne tik jungiamąja medžiaga ir užpildu, bet ir storiu, užpildymo laipsniu. Pagal storį ir užpildymo laipsnį polimerinės sistemos skirstomos į plonasluoksnes (storis iki 0,5 mm), savaime nusiniveliuojančias (storis iki 4 mm, užpildymas pagal tūrį iki 40 proc.) ir tankiai užpildytas (storis iki 8 mm, užpildymas pagal tūrį iki 85 proc.).

Epoksidinės dangos grindimsLabiausiai išplitusios jungiamosios medžiagos yra epoksidinės, akrilinės, poliuretano ir polieterinės. Kadangi kiekvienos rūšies jungiamosios medžiagos pasižymi daugeliu savybių, tiksliai nustatyti kiekvienos rūšies naudojimo ribas yra ganėtinai sunku, todėl apsiribosime bendromis pastabomis:

• Dangos iš epoksidinių dervų pasižymi aukšta adhezija įvairių tipų pagrindams, cheminiu atsparumu, kietumu ir tvirtumu, bet yra mažai elastingos
• Dangos iš epoksidinių dervų pasižymi aukšta adhezija įvairių tipų pagrindams, cheminiu atsparumu, kietumu ir tvirtumu, bet yra mažai elastingos
• Dangos iš elastomerinių poliuretanų yra atsparios nusidėvėjimui, bet ne mažiau atsparios chemiškai ir sugeria daugiau drėgmės. Be to, tokias dangas sunkiau išlieti
• Iš akrilinių dervų pagamintos grindys yra tarsi tarpinis variantas tarp epoksidinių ir poliuretaninių grindų. Jos greitai kietėja esant žemai temperatūrai, atsparios šiluminiams smūgiams ir UV spinduliams

Pluonasluoksnės polimerinės dangos naudojamos siekiant užkirsti kelią dulkėms ir apsaugoti betonines ir cementines polimerines grindis nuo agresyvių aplinkų ir padaryti grindis puošnesnes. Plonasluoksnės sistemos nebrangios ir yra ganėtinai išplitusios. Dėl mažo storio tokios grindys, laikui bėgant, nutrinamos ir subraižomos, todėl, arba grindis turi veikti nedidelės mechaninės apkrovos, arba agresyvios medžiagos neturi nuolat jų veikti. Priešingu atveju, per nutrynimus ir įplyšimus agresyvios medžiagos gali pasiekti pagrindą ir pradėti jį ardyti. Taip pat neverta tikėtis, kad plonasluoksnės grindys tarnaus labai ilgai, tačiau nedidelė jų kaina leidžia jas periodiškai atnaujinti. Šiuo atveju svarbi pagrindo kokybė, lemianti eksploatacines grindų savybes. Paprastai plonasluoksnės grindys gaminamos iš epoksidinių dervų ir poliuretanų.

Plonasluoksnių grindų įrengimo technologija ganėtinai paprasta. Po pagrindo išlyginimo prireikus glaistomi ir šlifuojami. Palyginti didelis dangos storis leidžia kompensuoti nedidelius pagrindo nelygumus. Didelis pradinės kompozicijos klampumas leidžia atlikti monolitinius prišliejimus prie sienų ar kolonų.

Besiūles grindų dangas gamina daug gamintojų ir kiekviena iš jų turi įvairių tipų dangų. Kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti kuri yra tinkama jūsų atvejui.